Nikės blog'as

   Pradedu mąstyt apie šito blogo neberašymą. Buvo laikai, kai jį skaitydavo nemažai žmonių, komentuodavo, spausdavo patiko/nepatiko, o ir aš pati nuolat jaučiausi taip, lyg turėčiau ką papasakot. Ir pasakot man išeidavo lengvai, natūraliai. O dabar jei koks klasiokas paskaito, tai paspaudžia nepatiko ir viskas. Tikriausiai čia aš ėmiau prasčiau rašyt. Beje, vis dar nesuprantu, kas turi tam įtakos.  

   Be to, kaip ir praktiškai viskas, man šis blogas ima atsibost. Prieš jį rašiau dar kelis, bet po kiek laiko persikeldavau į kitą. Čia taip tikriausiai pasireiškia tas permainų poreikis ar dar koks mėšlas.

 Na o jei jūs vis dėl to esate anoniminis iki šiol nepasireiškęs mano blogo skaitytojas ir jums bus labai įdomu, kur persikėliau “ gyvent “, tai parašykit P.M.

Rodyk draugams

   Jau kelias valandas mano galvoje sukasi vienos kvailokos NL dainos eilutės “ Kai pabundu aš, aušta jau rytas, o buvo tokia aistringa naktis… O kambary, jaučias, kad prirūkyta ir guli tuščias šampano butelis. ” Nežinau kas čia tokios psichozės priežastys - bronchitas ar nemiga, bet esmė ta, kad noriu kokio gero tūso. O kadangi kosėju kaip senas traktoristas, tai čia dar ganėtinai tolima svajonė.

Rodyk draugams

Šiandien, kai labai nebuvo ką veikt per anglų, rašiau priežastis, kuo batai yra geriau už vaikinus. Taigis :

   Batai tau neliepia nešioti jų vienintelių visą laiką.

   Batai nepretenduoja į du trečdalius tavo lovos.

   Batai tau neskambina, kai to mažiausiai reikia.

   Batai nepapuola į mentinę ir iš ten tau neskambina.

   Batai nepalieka tavęs dėl kitos, su gražesnėm kojom.

   Gali nusipirkti bet kuriuos batus.

   Batai nepriekaištauja tau dėl tavo išvaizdos trūkumų.

   Batai nepyksta, kai žaviesi kitais batais.

   Batai neišmėto savo purvinų drabužių.

   Batus gali pasiskolint iš draugės ir su ja nesusipykt.

   Batai neskaito tavo sms ir elektroninio pašto.

   Batai nesiskundžia, kad tempiesi jau į trečią tūsą šią savaitę.

   Tau nereikia nervintis, kad batai negrįš nakvoti.

Rodyk draugams

Aš neturiu telefono, todėl mama man skambina į žiebtuvėlį.

Rodyk draugams

Jei jūs ir toliau į mane taip rimtai žiūrėsit, tai aš tuoj nuleisiu be rankų.

Rodyk draugams

   Niekad nereikia keršyt kalėms intrigantėms. Jas jau ir taip gyvenimas nubaudė visam gyvenimui avansu. Jei žmogui džiaugsmą kelia svetimos bėdos ir pykčiai (nu čia išskyrus tuos atvejus, kai nesiseka tikrai šlykštiems žmonėms), vadinasi jis yra ant tiek beviltiškas, kad mintis apie savo galimą laimę jau seniai palaidojo. Tokių žmonių reikia gailėt. Ir saugotis jų. Kodėl jos taip daro - kuria intrigas, meluoja, pykdo žmones? Geriausiai tiktų - K - pasakymas “  Tiesiog tai tokia žmonių grupė. Moralės, savigarbos ir gyvenimo impotentai. ”

Rodyk draugams

   Šiandien man visą dieną galvoj skamba Goo Goo Dolls - Iris.

Iš esmės tai aš turiu ypatybę dažnai pakliūti į absurdiškas situacijas ir likti jose kalčiausia. Ir gali kiek nori pasauliui įrodinėt, kad tavo akys gražios, nes žmonėse mėgini matyti gėrį ir kad niekam nelinki bloga. Vis tiek liksi šėtonu. Kodėl? Nes taip patogiau. Visą laiką juk reikia ką  nors smerkt ir kaltint dėl savo nesėkmių. Reikia prieš kažką regzt intrigas. Yra toks posakis, kad atleisti sugeba tik stiprieji, o silpni niekada neatleidžia. Susimąstau apie buvimą silpnu padarėliu, kuriam nieko nereikia rūpintis pačiam. Taip sunkiau likt įskaudintam.

Beje, mane asmeniškai labai nervina intrigos. Ypač to pobūdžio, kad vienas pletkina vienaip, kitas kitaip, o kai pabandai viską normaliai išsiaiškint, tai lieki kalčiausias.

Viskas, šiandien humoro nebus. Iš viso nebus. Bent jau kol pasibaigs ši tragikomedija.

I just want you to know who I am.

Rodyk draugams

Nepaisant to, kad:

 manęs pastaruoju metu dėl kažkokių neaiškių priežasčių ėmė nekęsti maždaug pusė klasiokių;

 aš šiandien pagaminau turbūt šlykščiausią tinginį visatoj;

 iš mahės vėl gavau šešis;

 dabar šešios ryto

               man nerealiai gera nuotaika.

Rodyk draugams

   Tokiom dienom kaip ši, kuomet turiu dar kelias laisvas minutes, kurių neišnaudoju rūkymui ar sms žinutėms, neretai pažvelgiu pro savo langą. Dažniausiai tai darau vasarą, kai medžiai, užgrobę didžiąją vaizdo dalį, būna sveikos žalios spalvos, ritmingai juda, tarsi gaudydami kiekvieną dainos Body Language akordą. Vėliau - rudenį man lieka vis mažiau laiko pastebėti kąnors toliau nei mano namų darbai ir keli artimiausi draugai, taigi neretai būnu nustebinta, kai pakėlus akis virš kompiuterio ekrano pamatau ryškiai auksinius lapus lėtai blaškomus vėjo. Po to tie patys medžiai ima keistis tarsi nuo pigių narkotikų priklausomos paleistuvės - nusimeta lapus, papilkėja, tampa niekam nebepatrauklūs, nebenaudingi, nebeįdomūs. O pavasarį… būna atgimimas. Ne tik medžių ar šaligatvių, ant kurių nebetelkšo balos, bet ir žmonių. Pavasaris, tai toks magiškas metas, kai šypsaisi, nors gavai 5 iš lietuvių, kai arbata pasidaro skanesnė ir per nuobodžią matematikos pamoka vis dažniau pažvelgi į medžius už lango…

 O pavasaris dar labai toli? 

Rodyk draugams

   Iš esmės, tai pastebiu tokį paradoksą. Dauguma mane ne itin artimai pažįstančių žmonių mano, kad aš esu total bitch. O aš, durnė, turėdamą tokį statusą, nesinaudoju jo teikiamom privilegijom. Ir vis dėl moralės. Kas iš to? Vis tiek niekas nevertina pastangų draugiškai sutart ir su žmonėm, kurie tavęs kažkodėl nekenčia arba nuostatos nesivelt į intrigas. Vis tiek aš lieku kažkokiu antikristu. Nu ir šiknon.

Beje, mane ima smarkiai biesint mokykla. Šiaip aš neinkščiu dėl kokio devyneto, bet jau maždaug 8 kontrai per savaitę yra truputį perdaug. Švelniau pasakius… Vis dažniau susimąstau apie profkę ;D

Rodyk draugams